Neištikimybe..

Lithuania · Meistras Užsiregistravusi: 2007-01-06 Taškų kiekis: 3198 Iš kur: Lithuania

Bet is tiesu visi beveik vienodi(arba vienodos), nebutinai vyrai, progai pasitaikius ne vienas nuklysta i sona..

Taciau manau seimoje, kurioje yra viskas gerai (nors taip buna retai), zmones pagalvos pries tai darydami
_________________
Kažko pabaiga, visada kito pradžia...

Lithuania

Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti sąžinę yra ženklas, jog ji egzistuoja – tai reiškia, kad nesate į nieką dėmesio nekreipiantis sociopatas. Iš tiesų esate normalus žmogus, kuriam iki neseniai padarytos klaidos gyvenimas buvo visai gražus. Tokia jau ta žmogiška prigimtis.

Sąžinės apvalymas – nelengva užduotis, bet tai padaryti yra be galo svarbu, nes kitaip ji gali sudrumsti kasdienę veiklą ir niekais paleisti viltis gerai išsimiegoti naktį, rašo askmen.com. Nebeleiskite tai kaltei ar gėdai ilgiau gadinti gyvenimo – neverta. Iš tiesų, jei jau taip atsitiko, tai pats laikas ieškoti sąžinės „skalbimo“ priemonių.

Išsiaiškinkite, kas jus kankina

Pirmasis žingsnis siekiant apvalyti sąžinę – išsiaiškinti, kas būtent jus graužia. Kartais patiems sau sunku pripažinti, kas būtent neduoda ramybės. Dėl to sąžinės graužatis po mūsų dvasią sklando lyg nuodingas debesis, kuris, pabandžius jo išvengti, piktybiškai padidėja.

Sąžiningai stokite prieš šį debesį, apibrėžkite jį aiškiais, tiesioginiais terminais, kad galėtumėte nusakyti tikrą sąžinės graužaties priežastį.

„Praleidau visą vakarą su moterimi, kurios mano draugė tiesiog negali pakęsti... ir man tai patiko“.

„Praėjusį vakarą apgavau savo tėvus, kad galėčiau pašėlti su draugais“.

Šekspyro dramoje „Karalius Ričardas III“ karalius iki paskutiniojo veiksmo atidėlioja tiesioginį susidūrimą su savo sąžine – kol sąžinė pati stoja priešais jį. Jis sapnuoja, kad visi žmonės, kuriuo jis nužudęs pakeliui į karaliaus sostą, po vieną grįžta pas jį ir pasako, kad jis kitą dieną mirs mūšyje.

Jis prabunda ir sušunka: „O, bailioji sąžine, kaip tu mane kankini“. Bet tuomet jau būna per vėlu. Jei jis būtų susikovęs su savo demonais anksčiau, jis būtų gerai išsimiegojęs ir pailsėjęs prieš mūšį, kurio metu kovos lauke susitiks grafą Ričmondą. Bet jis to nepadarė, todėl mūšyje neteko ne tik karūnos, bet ir galvos.

Palengvinkite savo dvasios naštą apsivalydami

Šis antrasis žingsnis į sąžinės graužaties pašalinimą yra svarbus. Pasinaudojant tiesioginiu ant sąžinės kritusio akmens apibūdinimu, išnaikinkite jį pasipasakodami apie tai patikimam žmogui, išpažindami nuodėmę kunigui ar psichologui, parašykite apie tai dienoraštyje ar tiesiog užrašykite tai ant popierėlio ir vėliau jį sunaikinkite.

Tokiu būdu jūs pradėsite „šalinti nuodėmę iš savo sistemos“, ir tai yra vienintelis kartas, kai savo naštą ant kupros nešite taip narsiai. Palengvinkite dvasią nuo naštos, nuo kaltės, kurią nuolat nešiojatės su savimi.

Bet atkreipkite dėmesį į tai, kam patikėsite savo paslaptis. Dramoje „Romeo ir Džiuljeta“ pagrindinė herojė paslaptį apie savo draudžiamą meilę patikėjo plepei auklei, kuri lyg šešiolikmetė liežuvautoja nuskubėjo viską papasakoti Romeo. Ir patys žinote, kaip viskas baigėsi.

Dramoje „Hamletas“ karalius Klaudijus apvalė savo sąžinę dėl Hamleto tėvo nužudymo maldos keliu, bet jis padarė klaidą melsdamasis garsiai, kuomet netoliese buvo pats Hamletas.

Jūsų apsivalymas gali būti ir garsus, ir tūžmingas, bet galų gale jis turi būti privatus.

Atpirkite nuodėmę

Privalote kompensuoti blogą darbą geru. Jei įmanoma, padarykite ką nors, kuo atitaisytumėte savo anksčiau padarytą klaidą. Pavyzdžiui, jei įspyrėte kaimyno šuniui, kurį laiką padirbėkite savanoriu gyvūnų prieglaudoje.

Bet jei priešingas nuodėmei darbas pasirodytų esąs nepraktiškas, susiraskite kokią nors kitą nuodėmės išpirkimo formą, kuri dar labiau neapsunkintų jūsų sąžinės ir nesukeltų jums daugiau problemų.

Grįžtant prie Hamleto, galima paminėti, kad Danijos princo sąžinę prispaudusi sunki našta, kai jis sužino, jog Klaudijus tikrai yra jo tėvo žudikas, sąžinės vaiduokliai neduoda jam ramybės ir reikalauja šios nuodėmės išpirkimo. Bet yra tik vienas jam žinomas tokios nuodėmės išpirkimo būdas: kerštas. Nužudyti Klaudijų. Ir jūs visi tikrai žinote, kaip baigėsi ši istorija.

Pastangos atstatyti pusiausvyrą Visatoje turėtų būti naudingos aplinkiniams, nesavanaudiškos ir konstruktyvios.

Nusiplaukite rankas... tiesiogine prasme

Kai jau atpirkote savo nuodėmes, apvalykite sąžinę nusiplaudami rankas. Tai ritualinis veiksmas, bet jis teikia naudą. Pasak Toronto ir Čikagos universitetų mokslininkų, „fizinis apsivalymas palengvina nemalonias neetiško elgesio pasekmes ir sumažina grėsmę moraliniam savęs vertinimui“.

Literatūroje garsiausia – ir labiausiai sugniuždyta – rankų apsiplovėja yra ledi Makbet. Lunatiško vaikščiojimo per miegus metu ją kankina sąžinė ir ji bando nusiplauti įsivaizduojamas karaliaus Dankano kraujo dėmes nuo rankų. Bet prakeiktajai moteriai nepavyksta, o jos kalbos per miegus išduoda ją esant žudike.

Tai neturėtų nieko stebinti. Ji atsisakė atvirai pripažinti savo kaltę tiesioginiais žodžiais, ji kaltę išpažino balsu ir viešai, ji nebandė atpirkti nuodėmių, o kai ritualiniu būdu plovėsi rankas, ji nenaudojo nei muilo, nei vandens...
_________________
Ne visada sakyk ką žinai,bet visada žinok ką sakai.

Lithuania · Meistras Užsiregistravusi: 2007-01-06 Taškų kiekis: 3198 Iš kur: Lithuania

Zacharevičienė: apie neištikimybę žinau viską

„Apie neištikimybę žinau viską", - tvirtina naujos „Tango TV" laidos „Ištikimybės testo" vedėja, 28 metų rinkodaros ir dietologijos specialistė Agnė Zacharevičienė.

Laimingai ištekėjusi patraukli juodaplaukė drąsiai pasakoja pačiai prieš keletą metų nutikusią neištikimybės istoriją ir nekantriai laukia laidos starto lapkričio pradžioje.

„Aš kameros nebijau, kadangi jau anksčiau teko filmuotis įvairiose reklamose, tačiau laidos vedėja būsiu pirmą kartą. Jau nufilmavome kelias laidas ir viskas kol kas sekasi puikiai", - džiūgavo laidos vedėja.

A.Zacharevičienės pasiteiravus, kodėl rinkodaros specialistė nusprendė tapti pramoginės laidos vedėja, laimingai jau penkerius metus ištekėjusi moteris tikino, kad buvo smalsu išbandyti savo jėgas.

„Norėjau pažiūrėti, ar aš tinkama, o kai priėmė, labai džiaugiausi, kad vesiu būtent tokią laidą. Ji nėra rimta, viskas pateikta kaip pramoga, žaidimo forma, - priežastis, paskatinusias tapti laidos vedėja vardijo Agnė. - Aš ramiai žiūriu į vyro ir moters santykius, pati turiu asmeninės tokio pobūdžio patirties".

Dietologo diplomą turinti specialistė labai gerai pažįsta ir puikiai prisimena neištikimybės skonį. Prieš keletą metų Agnės pamiltas svetimšalis, su kuriuo ji norėjo susieti savo gyvenimą, taip ir nenuvedė jos prie altoriaus.

Visiškai atsitiktinai moteris sužinojo, kad jis savo meile dalijasi su dar viena moterimi. Trys metai liūdesio ir vienatvės - kaina, kurią jauna moteris sumokėjo už neištikimybės pamoką.

„Vienas neištikimybės atvejis nėra taisyklė, tai galima atleisti, tačiau du - tai jau tradicija, kuri niekada nesikeis. Sava patirtis visada padeda kitaip pažvelgti į dviejų žmonių santykius, nes gyvenimas yra nenuspėjamas ir kupinas įvairiausių vingių" - sako šiuo metu trijų metų sūnelį auginanti mama ir mylima žmona.

Po išsiskyrimo Agnė pradėjo reklamos modelio karjerą, pasinėrė į nardymą ir slidinėjimą, atrado savo stichiją - Lotynų Amerikos šokius.

„Skaudi draugo išdavystė man buvo pirmas žingsnis į kitą gyvenimą - aš sėkmingai baigiau Norvegijos aukštąją verslo mokyklą, išmėginau save keliose rinkodaros srityse, ateityje manęs laukia dar daug neįgyvendintų svajonių. Žinoma, ne visada buvo lengva, tačiau dabar galiu patvirtinti, kad neištikimybės sukeltas skausmas praeina, o karti tiesa vis tik yra geriau už saldžią svajonę", - dėstė laidos vedėja.

Jeigu pasitaikytų tokių atvejų, kad po laidos herojai pasuktų skirtingais keliais, komplikuotų santykių ekspertė mano, kad tikriausiai jiems taip ir turėjo anksčiau ar vėliau nutikti. Tačiau laida skirta ne tik neištikimybės paieškoms.

„Tikiuosi, kad šou herojai ne tik patvirtins, bet ir išsklaidys savo abejones dėl mylimo žmogaus. O po pačių netikėčiausių išbandymų taps pačia šauniausia ir ištikimiausia savaitės pora", - tikisi žavioji juodaplaukė.

Laimingai ištekėjusi laidos vedėja džiaugėsi, kad jos santuoka yra tvirta ir neištikimybe joje nekvepia. „Mes pasitikime vienas kitu. Penki metai viską apšlifavo, du metai yra patys sunkiausi, tačiau mūsų šeimoje tokiems dalykams nėra pagrindo", - tvirtino Agnė.

_________________
Kažko pabaiga, visada kito pradžia...

Lithuania

Neištikimas vyras

Kiek daug mums kainuoja nusivylimas žmonių ištikimybe, meile ir draugyste. Ką jau kalbėti apie vyrų neištikimybę – bėdą, kuri daugeliui moterų kelia nerimą ir kažkodėl laikoma nerašyta stipriosios lyties privilegija. Galbūt todėl kiekvienai moteriai tokioje situacijoje taip reikia dėmesio, pagalbos, palaikymo, patarimo ir užuojautos?

Psichologai mano, jog neištikimi vyrai yra labai skirtingi. Pirma, jų turtinė padėtis gali būti įvairi: visiški vargšai ir neįtikėtinai turtingi. Kad ir kaip būtų keista, gana dažnai būtent materialinė gerovė skatina vyrų neištikimybę. Antra, jie gali būti puikiai išsilavinę arba, priešingai, visiški nemokšos. Gražūs arba neišvaizdūs. Trečia, skiriasi ir neištikimų vyrų charakteriai: nuo sugyvenamo ir nuoširdaus iki žiauraus ir melagio. Ketvirta, apgaudinėtojai gali būti ir niekšai, ir šaunūs, normalūs, savo žmonas mylintys vyrai. Ir taip toliau...

Sumeluoti arba "papirkti"

Stebėtina, jog kai kurie vyrai visiškai nesistengia slėpti "naujos moters" atsiradimo, net jeigu tai įvyko atsitiktinai. "Kam neigti – aš juk nepalieku šeimos. Ko čia kelti dramas!" Jie net neįtaria, kad tokia pozicija ar, tiksliau, toks atvirumas antrajai pusei gali turėti rimtų pasekmių. Ne veltui psichologai pataria: nereikia atgailauti dėl savo nuodėmių, geriau nutylėti arba sumeluoti.

Kiti neištikimi vyrai atvirai "paperka" savo žmonas, duodami daug pinigų ir taip pasirūpindami sąlygiškai ramiu gyvenimu šeimoje. Galbūt tokios žmonos ir nutuokia apie savo vyrų "išdykavimus", bet linkusios tikėti "pasakomis", kurias seka vėjavaikis sutuoktinis.

Moterų reakcijos

Tačiau ir moterys skirtingai vertina nesantuokinius savo vyro ryšius. Vienos, nors ir labai skausmingai reaguoja į tokią žinią, vėliau susitaiko su išdavyste. Kitos iškart skiriasi. O trečios "keršija" savo kūnu – pastaruoju metu taip dažnai atsitinka.

Atsiranda ir tokių moterų, kurios į vyro išdavystę žiūri pro pirštus, norėdamos išsaugoti ištekėjusios damos statusą. Kai kurios žmonos su neištikimybe susitaiko ir dar dėl vienos priežasties. Savo nuolankumą jos motyvuoja tuo, kad "nėra kur eiti". Tokios moterys gyvenime dažniausiai yra bejėgės, todėl laikosi vyro kaip paskutinės galimybės. Užuot bandžiusios pakeisti padėtį, toliau stato fantastines oro pilis: "Štai jeigu turėčiau savo butą... Jeigu turėčiau gerai mokamą darbą ir nebebūčiau finansiškai priklausoma...".

Vyrai tokių žmonų dažniausiai negerbia. Puikiai suvokdami, kad jos niekur nedings, vieną po kito mezga romanus.

Kito tipo moterys kenčia nuo itin prastos nuomonės apie save. Jeigu vyras neištikimas, jos gali verkti, kankintis, tačiau visiškai priimti ir pateisinti jo žaidimo sąlygas. Taip jos tarsi dar kartą įsitikina esančios nepatrauklios ir nenaudingos. Yra moterų, kurios iš neištikimybės užsidirba. Todėl joms ir vyrų išdavystė neatrodo blogas dalykas.

Daugelis ištekėjusių moterų nuolat mąsto apie vyrų neištikimybę. Ištikimas ar neištikimas – ko gero tai skausmingiausias klausimas. Neretai labai padeda moters intuicija, nuo kurios sunku ką nors nuslėpti, kad ir kaip kruopščiai vyras nusivalytų lūpų dažus ar iš mašinos surankiotų visus galimus įkalčius.

Kodėl jis neištikimas?

Liūdniausia, kad mes dažnai pamirštame, kad geriausias ir natūraliausias kelias šiam skausmingam klausimui išsiaiškinti – tiesiai pasiteirauti vyro. Tačiau daugelis moterų to niekada nepadarys, bent jau todėl, jog bijo, kad vyras pasakys "taip". O kas tada?

Drąsesnės ir nerūpestingesnės susitinka su savo realiomis varžovėmis ir moteriškai "išsiaiškina" santykius. Tiesa, neretai tuo metu praranda savitvardą, orumo jausmą ir nebekontroliuoja padėties. Arba dar blogiau - "gaudo" vyrą su įkalčiais.

Kaip ten bebūtų, tačiau santuokinė neištikimybė visada palieka pėdsakų. Dažniausiai dėl to išsivysto isterinių sutrikimų formos neurozės. Niekas nesako, kad malonu žinoti apie vyro neištikimybę, tačiau nemalonu ir tyčia į tai užmerkti akis. Žinoma, jeigu jums rūpi – ar jis ištikimas, ar ne.

Tačiau visos moterys turėtų kai ką žinoti. Tik nedaugelis vyrų romanų griebiasi norėdami išsiskirti. Nepamirškite to. Niekada neatsisakykite atviro pokalbio su vyru, tikėdamosi, kad romanas nutrūks savaime, arba iš baimės, kad jis jus paliks. Svarbiausias jūsų uždavinys - išsiaiškinti jo romano priežastis ir esmę. Ar tai rimta?

Nederėtų kelti ultimatumo: arba aš, arba ji. Barnio įkarštyje tai gali priversti jį pasirinkti kitą moterį. Anksčiau ar vėliau visi dėl to gailisi, tačiau kelias atgal jau užkirstas. Nereikėtų pradėti ir jo kaltinimo kampanijos. Priešingai, jūsų švelnumas ir kantrybė jį nuginkluos, o jums suteiks papildomų taškų. Kiekviena moteris pati sprendžia – atleisti ar neatleisti. Jeigu vis dėlto atleidote, vėliau niekada dėl to nepriekaištaukite.

Suprantama, nėra receptų kiekvienam atvejui. Visi mes skirtingi, kaip ir mūsų problemos. Vis dėlto neverta pamiršti svarbiausia: reikia iki galo kovoti už savo meilę. Daugelis gali pridurti – ir visomis įmanomomis priemonėmis.
_________________
Ne visada sakyk ką žinai,bet visada žinok ką sakai.

Lithuania

o dabar:Apie moterų neištikymybę....

Dar palyginti visai neseniai (praeito šimtmečio pirmoje pusėje) sutuoktinių ištikimybė buvo vedybinio gyvenimo norma. Partneriai, kurių elgesys prieštaraudavo religinėms, moralinėms, kitoms visuomenėje priimtoms normoms, būdavo smerkiami, patirdavo aplinkinių spaudimą ir pan. Niekas perdaug nesigilindavo, kodėl toks žmogus buvo neištikimas – kaltas ir tiek. Ypač tai pasakytina apie moterų neištikimybę - vyrams būdavo atleidžiama lengviau.
Tačiau laikai keičiasi. Artėjant Vandenio (būdingas šio Zodiako ženklo bruožas - laisvė!) epochai, moterys pradeda išsilaisvinti iš patriarchato metu sukurtos vyrų tvarkos, kai kada perlendamos lazdą į kitą pusę. Tai natūrali reakcija – juk svarstyklės irgi iškarto negrįžta į pusiausvyros padėtį. Po truputį grįžtama prie kažkada buvusios pagarbos moteriai. Neištikimos moterys turi vilčių būti „išteisintos“ - pasirodo, kad nepriimtinas visuomenei elgesys gali būti „užrašytas“ genuose. Londone atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad moters polinkis į neištikimybę gali būti susijęs su tam tikru genu arba genų kombinacija, paveldėtais iš savo tėvų. Apie ketvirtadalį Didžiosios Britanijos moterų turi šį polinkį, kuris labai padidina tikimybę, kad būdamos žmonomis, tokios moterys mylėsis su svetimu vyru. Suprantama, genai nėra panašaus elgesio garantija, tačiau susiklosčius palankioms aplinkybėms, minėtos moterys gali tapti „nepakaltinamomis“.

Minėti tyrimai buvo atlikti lyginant moteris–dvynes su kitomis moterimis. Tiriant dvynius galima atskirti tai, kas natūralu, nuo to, kas pasiekiama auklėjimu.
Idėja, kad genai gali įtakoti elgesį ir išvaizdą ar sveikatą yra pakankamai prieštaringa. Ginčijamasi dažniausiai dėl to, ar žmonių pasirinkimo laisvė gali būti stipriai įtakojama genetinio kodo. Pritarimas minėtai idėjai reikštų, kad žmogus beveik (arba visiškai) neturi veikimo laisvės.
Maždaug ketvirtadalis (25%) apklaustų moterų prisipažino, kad buvo neištikimos savo vyrams. Tikima, kad tikrasis tokių moterų skaičius galėtų būti ir didesnis, kadangi kai kurios moterys linkusios niekada nesakyti tiesos netgi anoniminėse apklausose. Tiriant moteris-dvynes vienos jų elgesys buvo lyginamas su sesers elgesiu. Tyrimai parodė, kad jeigu viena iš dvynių turėjo polinkį į neištikimybę, tai tikimybė, kad jos sesuo bus neištikima, sudarė net penkiasdešimt penkis procentus.. Neištikimybė dažniausia pasireikšdavo 31-40 metų amžiaus tarpsnyje. Reikia pastebėti, kad didžiausia neištikimybės tikimybė sutinkama tarp identiškų dvynių, turinčių tokį patį genų rinkinį. Panaši tendencija, tik šiek tiek silpnesnė, buvo užfiksuota tarp neidentiškų dvynių. Mokslininkų nuomone, tyrimai patvirtino, kad neištikimybė yra genetinės kilmės. Nors jie nerado kokio nors ypatingo geno ar genų kombinacijos, kurie būtų atsakingi už žmogaus polinkį į neištikimybę, tačiau tiki, kad ateityje atras.

Jeigu mokslininkai nustatytų tokį neištikimybės geną, tai reikštų, kad vieną gražią dieną galima būtų pradėti testuoti. Ketindami tuoktis partneriai teoriškai galėtų iš anksto patikrinti vienas kitą, kad įvertintų išdavystės riziką ateityje.
Toli gražu ne visi sutinka, kad neištikimybės priežasties reiktų ieškoti kraujyje. Socialinės psichologijos atstovai mano, kad labai sunku pasakyti, kas būna paveldima, ir kokio elgesio išmokstama. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mato, kad jo motina apgaudinėja tėvą, pačiam vaikui bus lengviau taip elgtis užaugus - elgesį galima kopijuoti. Psichologai linkę manyti, kad žmonės neištikimi būna ne dėl genų, o todėl, kad būna nepatenkinti savo santykiais arba bando „pabėgti“ nuo jų.

Kadangi neištikimybė kol kas yra neišvengiamas reiškinys, tai dabar šiek tiek apie vyrus, bandančius išaiškinti savo žmonų „paklydimus“. Labai keista, bet Didžiosios Britanijos statistikos apžvalga rodo, kad tikimybė, jog partneris atskleis neištikimybę, priklauso nuo gyvenamosios vietos.
Apklausa parodė, kad Londone gyvenančioms neištikimoms moterims geriausiai sekasi savo ryšius nuslėpti, kadangi jos būna ypač atsargios. Išaiškinama tik 20% neištikimybės atvejų.
Antra vertus, Yorkshire ir Humberside vyrai išaiškina apie 70% neištikimybės atvejų.
Lyginant vyrus su moterimis, pastarosios geriau išsisuka iš nepatogių situacijų. Moterys visada mokėdavo geriau slapukauti. Kodėl? Moterys neištikimybę dažniau laiko emocine išdavyste nei vyrai, kurie dažniausiai užmezga ryšius su kitomis moterimis dėl sekso. Tokia rimta moterų pažiūra į vyrų neištikimybę verčia jas pačias būti ypatingai atsargiomis.

Nuobodus gyvenimas su savo partneriu – dažniausiai pasitaikanti priežastis apgaudinėti vyrą. Tai perša mintį, kad daugelis bričių sunkiai susitaiko su ilgalaike partneryste, kai įsimylėjimo kibirkštis užgęsta.
Egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad meilės romanai užmezgami dėl sekso. Dažniausiai tikrovėje būna atvirkščiai. Tik 15% moterų sako, kad neištikimos buvo „dėl sekso“. Dažniau moterys užmezga ryšius su kitais vyrais todėl, kad jaučia poreikį būti kažkam reikalingos.
Atsirado nauja karta moterų, kurios nelaiko neištikimybės tabu ir yra pasiruošusios užmegzti vienu metu du arba daugiau ryšių su vyrais. Nyksta skirtumai tarp moterų ir vyrų požiūrio į neištikimybę. Tyrinėtojai mano, kad moterys, turinčios kelis ryšius su vyrais vienu metu, dažniausiai būna netekėjusios arba gyvena su savo draugu.
Galima piktintis neištikimais partneriais, galima toleruoti juos, bet geriau būtų suprasti, kodėl apskritai reikalingi ilgalaikiai vyro ir moters ryšiai. Kai kam gali atrodyti, kad tai retorinis klausimas – juk aišku, kad vaikams auginti. Taip, tėvai vaikams reikalingi, bet ar tai vienintelė priežastis? Kodėl žmonės ieško pastovaus partnerio, kai vaikai jau suaugo ir yra savarankiški?
Žmogus yra netobulas ir, gyvendamas vienas, negali patenkinti visų savo norų. Kad pasaulyje būtų lengviau (ir ne taip liūdna!) gyventi, instinktyviai ieško tokio priešingos lyties partnerio, kuris duotų jam tai, ko jis neturi, ko nesugeba, ir dar suteiktų džiaugsmo. Taip gali atrodyti žmogui. O kaip galėtų atrodyti Kūrėjui ?
Žmogus iš prigimties yra tinginys, ir jo nepriversi keisti ydingą elgesį vien todėl, kad toks elgesys nėra tobulas arba kažkam nepatinka. Tinginystę žmogus gali gydyti užsiimdamas tuo, kas jam patinka. Atrodo, kad tuo galėjo pasinaudoti Kūrėjas, „sugalvodamas apgauti“ tingintį žmogų atsiųsdamas jam mylimą žmogų. Meile „paperkamas“, žmogus sutinka retkarčiais (tik ne per dažnai!) kai ką savyje pakeisti.

Šiuolaikiniai astrologai yra tos nuomonės, kad partnerių santykiai reikalingi jų sielos augimui. Nors žmonėms gali atrodyti, kad jie atėjo į pasaulį būti laimingi, bet iš tikrųjų santykiai su partneriu reikalingi abiejų partnerių tobulėjimui, o ne tam, kad pataikautų vienas kito silpnybėms. Kaip tai vyksta?

Idealiuose santykiuose tarp partnerių būna ilgalaikė didelė abipusė trauka, reti ir nestiprūs konfliktai, pakankamai geras psichologinis suderinamumas. Nedideli konfliktai parodo kiekvieno partnerio ydas, kurias reikėtų taisyti. Tačiau jeigu tarp partnerių nebus didelės traukos (meilės), tai kiekvienas jų neturės noro keisti savo elgesį. Antra vertus, nedideli konfliktai būtini (!). Jeigu jų apskritai nėra, žmogaus siela protestuoja sukeldama jam nuobodulį. Tačiau konfliktų turėtų būti labai mažai, o meilės daug. Psichologai nustatė, kad santykis turėtų būti mažiausiai 1:5. Didelės meilės (traukos) fone nesunku retkarčiais ir pasistengti – juk norime, kad mylimas partneris mus dar daugiau mylėtų.
Taip liktų visi patenkinti: Kūrėjas pasiektų, kad mūsų siela paūgėtų, o mes būtume patenkinti, kad galime džiaugtis žemiška laime.
Tačiau partneriai susiduria su viena nelengva problema - kol kas jie nesugeba taip pasirinkti vienas kito, kad mylėtų visą gyvenimą.
_________________
Ne visada sakyk ką žinai,bet visada žinok ką sakai.

Lithuania · Savas Užsiregistravęs: 2007-05-08 Taškų kiekis: 135 Iš kur: Lithuania

Kiek pasidomejus istorija - tai ta neistikimybe buvo yra ir bus, o va tokiais laikais kaip dabar ji tik dar labiau progresuoja ir yra skatinama, nes zmoniu mentalitetas kranta, prarandamos vertybes, kaip sielos draugai, seima ir pan. Va ir prisideda vis didejanti laisve moterims, nes greitu laiku teks vyrams iskoti lygiu teisiu, nes jau moterys kartais perzengia visas ribas ir net nejaucia.
Neistikimybe, kartais pasireiskia zmonems, kurie nesugeba susikaupti, susikoncentruoti ir myleti tik viena zmogu, o nori isbandyti kitus ir patirti skirtumus - tipo senatveje bus ka prisiminti, nors manau, kad va per tas neistikimybes ir atsiranda bei pleciasi tokios ligos kaip AIDS, sifilis, visokie uzdegimai tose vietose....
Kartais galima pagalvoti, kad zmones nebemasto ka daro, o tik daro, bet del ko daro - to negali net pasakyti. O ir gera fraze buvo pasakyta viename filme: "Zmones - neprotingi padarai, bet zmogus - labai protinga asmenybe".

Lithuania · Meistras Užsiregistravusi: 2007-01-06 Taškų kiekis: 3198 Iš kur: Lithuania

Pritariu marui

Tikrai siaip laikais ji yra skatinama. Auga kazkoks poziuris - o kas cia tokio. Visi tai daro

Daznai nebijoma prarasti antros puses, nes zinai, kad tau atleis. Taciau koks gali buti pasitikejimas ir kokia tokiu santykiu ateitis, jei zmogus be jokios priezasties vis ieskosi sau kitu

_________________
Kažko pabaiga, visada kito pradžia...

Lithuania

ai, baikit panos cituot kažkieno pasakytus žodžius.... negi pačios be nuomonės? juk ne niolikinės esam.....

Lithuania

rubinuke rašo (03 kov 2008 00:12

) :

Pritariu marui

Daznai nebijoma prarasti antros puses, nes zinai, kad tau atleis.

...niekda negali žinoti ar atleis, ar tiesiog bus šalia, dėl pokyčių baimės.....
Neištikimybės fakto nuosėdos laikosi ilgai, nebent būti visišku ...pyp....
_________________
Ginčytis su moterimi - tai tas pats, kas vizitas pas dantistą: arba labai skausminga, arba labai brangu...

Lithuania · Prityręs Užsiregistravęs: 2008-04-21 Taškų kiekis: 25 Iš kur: Lithuania

nera istikimu tik sunys buna istikimi