Kaip suprast kada tu tikrai myli ?

Lithuania · Plepūnas Užsiregistravusi: 2007-02-12 Taškų kiekis: 91 Iš kur: Lithuania

Apie meile nereikia kalbeti, ja reikia pajausti ir ja gyventi, o kai ji iseina .... pasiieskot kitos

United Kingdom

sakoma, kad nera nepakeiciamu... pasirodo yra

Lithuania

Gryniausią meilės formą aprašė Fromas: „Mylėti – vadinasi, nebijoti likti be garantijų, atiduoti save kitam tikint, kad nuo tos meilės suliepsnos meile ir mylimas žmogus.“

Gryniausia meilės forma neturi nė lašelio egoizmo. Tu myli žmogų, nereikalaudamas iš jo atsako, negriaudamas jam gyvenimo, jei jis pasirinko ne tave. Tavo meilė reiškiasi tik tuo, kad nori matyti jį laimingą. Tačiau bet kuris psichologas pasakys, kad mylint tokia meile labai paprasta pavirsti skudurėliu po mylimo žmogaus kojomis. O skudurėlis kasdien vis labiau nušiūra ir atsibosta.

Nepaisant visko, tokia meile mylėti sugeba visiškos išimtys, kuriuos po mirties būtų galima paskelbti šventaisiais. Daug dažniau sutinkama egoistinė meilė. Asmuo teigia (mano) mylintis kitą asmenį, o iš tiesų tik nori, kad tas asmuo jį mylėtų. Visas jo švelnumas, elgesys nukreiptas tik į tai, kad gautų iš kito asmens atsaką.

Kaip pasirenkamas asmuo, iš kurio norima gauti tą atsaką? Yra keletas variantų:
• jis tiesiog jaudina seksualiai
• jis tiesiog pasipainioja po nosim, kai ieškantis atsako asmuo jaučiasi vienišas
• jis panašus į tėvą (jei atsako ieško mergina) ar motiną (jei atsako ieško vaikinas)
• jis turi tokią savybę, kurios ieškančiam atsako trūksta (pvz., kad ir pasitikėjimas savimi)
• jis mato kitame asmenyje globėją (jei jam norisi būti globojamam) arba globotinį (jei jam norisi būti globėju)
ir kt.

Žmogui įskiepytas noras ieškoti kito žmogaus, nesijausti vienišu. Kurį laiką patūnojęs vienumoje žmogus paprastai apsigauna ir pirmą pasitaikiusį žmogų pradeda laikyti įsimylėjimu. Tai pirmoji meilės pakopa – susižavėjimas. Jei neperauga į kitą meilės formą, paprastai praeina po savaitės, mėnesio, metų (jei žmogus vaikščioja užsisvajojęs).

Filosofai įvairiais laikais skyrė daug meilės formų. Tačiau esminis nesusikalbėjimas yra tarp dvasinės ir erotinės meilės. Sakoma, kad tik dvasinė (graikų vadinama broliška) meilė artima grynajai meilės formai. Tačiau tokia meilė neretai yra tik dvasinė, atsieta nuo geismo.

Sakykim, vyras myli moters dvasines savybes – švelnumą, jautrumą. Jis gėrisi jos subtiliu išoriniu grožiu, kaip gėrimasi gražiu paveikslu. Tačiau seksualiai jis geidžia visiškai kitokio tipo moters – palaidos, ištvirkusios, didelėmis krūtimis ir užpakaliu (nors estetinėse jo normose – liekna mergina).

Arba moteris – myli vyrą už tai, kad jis švelnus, protingas, pastovus ir ištikimas. Tačiau seksualiai ją traukia netvarkingas, apšepęs, agresyvus vyras, neretai prieš ją pavartojantis prievartą. „Kūniška meilė neapseina be prievartos“, – rašo Milanas Kundera (Nepakeliama būties lengvybė).

Tad seksualinės neištikimybės kai kurie nelaiko tikros meilės neištikimybe, nes tai esą visai skirtingas dalykas. Galima visą laiką dvasiškai mylėti vieną žmogų, o tuo pačiu metu keletą atskirų žmonių mylėti seksualiai? Visgi psichologas pasakys, kad tokia neištikimybė yra žmogaus silpnos valios padarinys. Galima kuo puikiausiai mylėti erotine meile ir vieną žmogų, o nesiblaškyti dėl kiekvieno mirktelėjimo.

Psichologai dažniausiai pataria pirmiausiai susidraugauti su būsimo partnerio dvasia. Pažinti jo požiūrį į pasaulį, vertybes. Tik tuomet pereiti prie geismo, tokiu būdu sujungiant šias meilės rūšis. Jei santykiai prasideda nuo erotinės meilės, paprastai manoma, kad jie ties tuo ir sustos. Deja, neretai dvasinė meilė neperauga į erotinę. Vyras ir moteris gali ir visą gyvenimą nugyventi kaip brolis ir sesuo, nesuvokę, kas yra tikras geismas, kai mylėjimasis jiems bus vien pareiga arba tik būdas susilaukti vaikų.

Pažįstu daugybę moterų, kurios ištekėjo už savo dvasinių mylimųjų ir neatsiskleidė seksualiai. Jos nežino, kas yra tikras susijaudinimas, o juo labiau orgazmas. Gal vieną kartą jas sugebės prižadinti kiti vyrai iš pašalies ir jos „sugriaus“ savo šeimas, o gal ir nugyvens visą gyvenimą kaip „doros“ moterys, seksą laikydamos tik ištvirkusių vyrų reikalu, skiepydamos savo dukroms sekso kaip kažko itin žemo sąvoką.

Ir ne tik moterys, yra ir begalė „frigidiškų“ vyrų, slopinančių savyje geismą ir įskiepijančių pačiam sau „doros“ meilės sąvoką.

Bet visgi kūnas mums čia duotas ne veltui, turime išnaudoti savo pojūčius. Virš vieno ginekologijos kabineto durų kabėjo užrašas – „Organai mums duoti ne tam, kad juos neštumėmės į dangų“.

Žmogus žemėje toks pats gyvūnas kaip ir kiti. Gyvūnai renkasi maistą, gyvenamąją vietą, partnerį remdamiesi savo pojūčiais. Ir niekada neklysta. Laisvėje išaugęs gyvūnas niekada neapsinuodys, nesuės nuodingos žolės ar uogų.

Gal žmogui taip pat reikėtų daugiau pasikliauti savo pojūčiais? Pasirinkti partnerį, kuris mielas ir akiai, ir ausiai, kurio prakaito kvapas ne atstumia, o jaudina?

Ir vėl iš kitos pusės. Jis buvo žavus vyras. Buvo gera su juo būti. Bet neturėjome nė vieno bendro pomėgio. „Aš myliu tavo moteriškumą“, – pasakė jis. – Ir man to užtenka“. O moteriai to neužteko. Jai reikėjo, kad jis su ja būtų visur, ne tik lovoje. Kartu eitų į teatrą, dailės parodas, į šokių klubą. „Mylėti – vadinasi žiūrėti ne vienam į kitą, o abiem žiūrėti viena kryptimi“ (A. Sent Egziuperi).

„Vyrui meilė – malonus užsiėmimas. Moteriai meilė – gyvenimas“, – rašo Simone De Beauvoir (Antroji lytis). Vyrui gal iš tiesų ir užtenka, kad moteris jį jaudintų fiziškai ir būtų jam meili. Jis su malonumu nuo jos užsidarys ir dirbs savo darbus, įniks į savo pomėgį. O moteris nori nuolat jausti vyro dėmesį. Nori, kad jis žavėtųsi kiekviena jos savybe, dalyvautų kiekviename jos žingsnyje. Šia prasme meilės jai reikia daugiau. Kai vyras daugiau meilės skiria savo darbui nei moteriai, moteris arba pradeda dairytis į kitus vyrus, arba įninka žiūrėti meilės muilo dramas, kurių veikėjai vyrai begalo dėmesingi ir meilūs.

Ir kur gi dingo ta pradžioje aprašyta Fromo grynosios meilės sąvoka? Vyras myli darbą. Moteris egoistiškai reikalauja sau meilės. Abu jie egoistai. Kai jie kartu, mylėti vienas kito grynąja meile nemoka.

O dabar apie žodžius. Ar žinote, kada moteris sako – „Aš tave myliu“?

Tada, kai:
• pati tai nori išgirsti
• yra vieniša ir jausmą, kurį sukėlė pirmas pasitaikęs vyras, ji linkusi vadinti meile
• myli gerus vyro veiksmus (dovanas, švelnų elgesį), o ne patį vyrą kaip asmenybę
• yra erotiškai susijaudinusi
• yra neištikima ar kitkuo nusikaltusi ir dėl to gailisi
• pradeda abejoti, ar ją dar traukia partneris ir nori žodžiais save įtikinti
• tiki, kad tikrai jį myli

Kada vyras sako – „Aš tave myliu“?

Tada, kai:
• nori nusitempti naivią mergaitę į lovą
• moteris įkyriai klausinėja – „ar tu mane myli?“ ir reikia TAI pasakyti, kad ji galiausiai užsičiauptų
• kai yra priverčiamas tai pasakyti bažnyčioje ar santuokų rūmuose
• yra romantiškas vyras ir įsiteigęs sau tą jausmą
• jis muzikantas.

Sakysite - na jau ne, vyrai gi irgi myli! Taip, bet mylintis vyras savo meilę dažniausiai išreiškia ne žodžiais, o veiksmais. Tokia ta vyriška prigimtis.

Kai supranti visas priežastis, žodis „myliu“ gali tapti tabu. Vis dėlto moterims patinka būti apgaudinėjamoms, klausyti šio žodžio kaip saldaus upelio čiurlenimo. Mergina viską pasiryžusi atleisti, kad tik jai pameluotų – „myliu myliu myliu...“ (kiek ten kartų toj M. Mikutavičiaus dainoj?)

Na, bet visa tai – tik ironiški pamąstymai apie egoistišką šiandienos žmogų.
Turėtume daugiau atsiduoti savo jausmas, nereikalaudami iš kito atlygio. Neveltui sakoma – Mylėkite, ir būsite mylimi! Tikėkite, kad geri jausmai grįžta atgal su kaupu.
_________________
The best.

United Kingdom

Meilei nereikia zodziu, zvilgsnis zmogaus, kuris nuosirdziai myli, viska isduoda

Lithuania · Savas Užsiregistravusi: 2007-01-21 Taškų kiekis: 176 Iš kur: Lithuania

Ji liga

_________________
Rozytes spalvotos kaip dangus
Kaip sekas mums ?
Ar rozytes prisimine mus vargus?
Ar gyvenimas mus i bedugne stums?

United Kingdom

Lithuania · Imbuvys Užsiregistravusi: 2007-07-24 Taškų kiekis: 476 Iš kur: Lithuania

manio nuomone, melė yra neapsakomai gražus, švelnus, nepakartojamas, jaudinantis ir dar daug epitetų turintis jausmas mylimam žmogeliukui, be kurio neisivaizduoji rytdienos....
_________________
Mano naktis tapo aušra- tavo dėka...

Lithuania · Filosofas Užsiregistravusi: 2007-09-30 Taškų kiekis: 8166 Iš kur: Lithuania

Teisingai yra sakoma, jog mylėti žmogų reikia ne už kažką, o už tai, kad jis tiesiog yra=)Meilė-nepaaiškinamas jausmas, nei vienas mokslas jo tiksliai neapibūdino.Kaip suprasti, kada tu tiš tikrųjų įsimylėjai?Atsakymas labai lengvas=)Jei tau šalia šio žmogaus bus labai gera, o paklausiusi savęs "Už ką aš jį myliu?", atsakyti negalėsi....Vadinasi, tu jau falling in love =))
_________________
Если подойти к спящему человеку и изо всей силы гаркнуть ему на ухо "Тринадцать!" - то он тут же подскочит и начнет очумело озираться по сторонам. Это ещё раз доказывает магическую природу загадочного числа!=)

Lithuania

_-Aylin-_ rašo (01 spa 2007 23:00

) :

Jei tau šalia šio žmogaus bus labai gera, o paklausiusi savęs "Už ką aš jį myliu?", atsakyti negalėsi....Vadinasi, tu jau falling in love =))

Labai gerai pasakyta.

Lithuania · Filosofas Užsiregistravusi: 2007-09-30 Taškų kiekis: 8166 Iš kur: Lithuania

Comotoza rašo (01 spa 2007 22:09

) :

Labai gerai pasakyta.

Ačiū

_________________
Если подойти к спящему человеку и изо всей силы гаркнуть ему на ухо "Тринадцать!" - то он тут же подскочит и начнет очумело озираться по сторонам. Это ещё раз доказывает магическую природу загадочного числа!=)