Forumas | Čatas | Dienoraščiai | Klubai | Pažintys | Žaidimai | Fotoalbumai | Grožio konkursas Vartotojai Radijas Paieška
Pridėti pasirinkimą Padaryti pagrindiniu   
Mano profilis
Bendravimas
Pramogos
Naudinga
Informacija
Paslaugos
Kalba
Reklama
    Mobili portalo versijanew
LC-PASAULIS.com » Forumas » Gyvenimo stilius » Receptai » Vynas
Pradėti naują temą   Atsakyti įtemą Pereiti prie: Atgal    1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9   Toliau
Atspausdinti temą
Autorius Pranešimas
rubinuke
Fleimo guru
Fleimo guru

avatar


Užsiregistravusi:
2007-01-06
Taškų kiekis: 20397
Iš kur: United Kingdom

PranešimasParašytas: 09 rug 2009 22:11
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Man labausiai patinka raudonas pusiau saldus vynas.
O dar labai skanu, jei jį pašildai ir pridedi raudonų gvazdikėlių ir citrinos. icon_idea.gif
Bet šildytas vynas kažkaip labiau tinka šaltam orui icon_smile.gif
Kartais , jei vynas buna stiprokas, labai gerai, jei ji praskiedi su mineraliniu. icon_exclaim.gif
_________________
When you want something, all the universe conspires in helping you to achieve it.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Įeiti i vartotojo klubą Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
Lota1
Guru
Guru

avatar


Užsiregistravusi:
2009-06-08
Taškų kiekis: 15289
Iš kur: Lithuania

PranešimasParašytas: 12 rug 2009 22:17
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Prancūzijos vynai – po paslapties šydu?

Prancūzija – tai vyno karalystė, kurios įtakos negali išvengti nė viena vyną gaminanti šalis.
Trys žinomiausi šalies regionai Bordo, Burgundija ir Šampanė nežada niekam užleisti vietos.
Tačiau ar tikrai geriausi Prancūzijos vynai kilę tik iš šių žemių?
Vyno ekspertai ir nebijantys rizikuoti entuziastai, išsamiau susipažinę su
Prancūzijos vyno regionais, atranda nuostabių, pasaulio dar neatrastų ar
jau pamirštų perliukų, tačiau tik pradedantiesiems žengti į stebuklingą
Prancūzijos vyno pasaulį tai padaryti sunku.

Apie sunkumus, su kuriais susiduria ir vyną mėgstantys lietuviai, ir patys
Prancūzijos vynininkai, kalbėjomės su vyno ekspertu Gintautu Jašinsku
bei Prancūzijos vynų kultūrą Lietuvoje propaguojančiu Augustu Žilinsku.

Vyno ekspertas G.Jašinskas pastebi, kad, nors Prancūzija labai įvairi,
lietuviams kyla pagunda ją „tempti ant vieno kurpalio“.
Lietuvių akimis, Prancūzija – elitinio vyno gamintoja.
Tačiau šalies vyndariai jau išmoko reaguoti į naujojo pasaulio mestus iššūkius,

Apie Prancūziją kaip vyno šalį garsinančius Bordo, Burgundijos bei
Šampanės regionus lietuvių vyno vartotojai taip pat gerai žino
kaip ir visas pasaulis.
Tačiau, pasak G. Jašinsko, šie regionai nepelnytai užgožia kitus Prancūzijos
vyno gamintojų rajonus. „Labiausiai nuskriaustos vietos – tai Luaros slėnis ir Elzasas.
Manau, šių dviejų regionų vynas Prancūzijoje labiausiai neįvertintas.
Luaros slėnyje ir Elzase pagamintas vynas, pasvėrus kainą bei kokybę,
tampa puikus pirkinys.
Žinoma, tuomet butelis vyno gali kainuoti ir daugiau nei 20,
kartais net apie 60 litų, tačiau tokios pat kokybės kitų šalių ar
regionų vynas paprastai kainuoja dar daugiau“, – teigia vyno ekspertas.

Šie du rajonai susidomėjimo stoka skundžiasi dėl skirtingų priežasčių.
„Elzase greičiausiai trūksta identiteto.
Šiame regione aukščiausios rūšies vyno vardas Appellation d’Origine Contrôlée
(AOC – kontroliuojamos kilmės kategorija) suteikiamas vynams,
gaminamiems iš retesnių rūšių vynuogių, kurios kitose Prancūzijos
vietose neauginamos (pavyzdžiui, Silvaner, Gewurztraminer, Riesling).
Kita vertus, neprancūziškai skambantys vyndarių vardai bei pavardės
ir vokiškomis tradicijomis paremtas butelių etikečių dizainas tarsi trukdo
žmonėms suvokti jį kaip prancūzišką vyną, o šios abejonės vartotojų
galvose neskatina prekybos.
Tačiau lazda turi du galus – vyno ekspertams tai labai paranku,
nes puikus vynas iš Elzaso kainuoja mažiau,
nei galėtų“, – šypsosi G. Jašinskas.

Luaros slėnio vyno problema kiek kitokia.
„Dvi garsiausios šio regiono vynuogynų teritorijos Sincere ir Puie Fumee džiaugiasi
pernelyg dideliu dėmesiu – dažnai vyno pirkėjai (ypač bendrovės,
restoranai ir pan.) domisi tik šių dviejų vynuogynų rajonų vynais,
nors kaina, mokama už šiuos vynus, ne visada būna protinga“,
– pastebi pašnekovas.

Kituose Luaros slėnio rajonuose – Luvree Mont Louis, Quartz de Champs,
Coteau du Layon, Coteau de l’Obensse – taip pat gaminami ypatingi vynai,
bet jiems pirkėjai gaili dėmesio ir kantrybės.
„Šie rajonai – lobynas, kuriame žmogus, turėdamas 20 eurų kupiūrą,
gali atrasti nuostabų vyną. Su tokia pat kupiūra nei Burgundijoje,
nei Šampanėje, nei Bordo regione nieko panašaus nerasite“, –
teigia G. Jašinskas.
Kita vertus, Luaros slėnyje dauguma gamintojų – labai maži,
tad nepakanka lėšų bandyti eksportuoti savo vyną.
Su šia problema susiduria daugelis mažųjų vyndarių.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
rubinuke
Fleimo guru
Fleimo guru

avatar


Užsiregistravusi:
2007-01-06
Taškų kiekis: 20397
Iš kur: United Kingdom

PranešimasParašytas: 16 rug 2009 18:38
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą



Vyras tinka su...

Su moliuskais labai dera Champagne – šviesiai geltonas aukščiausios kokybės putojantis vynas natūralaus vaisių kvapo ir aitroko, maloniai stipraus skonio. Čia tiktų ir sausas putojantis vynas Alita – šviesus gelsvas puikaus vaisių ir gėlių aromato, rūgštoko skonio vynas, skiriamas net patiems išrankiausiems vartotojams, kartais prilyginamas prancūziškajam Champagne.

Su jautienos (ėrienos, laukinių žvėrių mėsos) kepsniais tinka daug alkoholio ir rauginių medžiagų turintys raudonieji, geriausia sausi, vynai. Kaip antai, Cabernet Sauvignon – stiprus, švelnus, rūgštokas rubino spalvos vynas, kvepiantis miško uogomis ir vanile arba tamsiai raudonas Merlot – daug alkoholio turintis rūgštokas vaisių ir miško uogų kvapo vynas. Taip pat Erlauer Stierblut – labai tamsios rubino spalvos, vaisių ir prieskonių kvapo bei stipraus aromatingo skonio (turi daug alkoholio). Tinka ir lietuviškas Anykščių vyno Cabernet - raudonas, sodrios tamsaus granato spalvos sausas vynas, pasižymintis raiškiu rūšiniu aromatu, harmoningu skoniu.

Su kiaušinių patiekalais (omletais) ir neaštriais užkandžiais dera pusiau sausi, nerūgštūs baltieji, raudonieji arba rožiniai vynai. Gutedel – puikiai įsisavinamas vokiškas vynas, tinkantis ir tiems, kurie turi jautrų skrandį. Tai yra santūraus aromato ir švelnaus, lengvo, nerūgštaus skonio vynas. Scheurebe – vokiškas šviesiai auksinės spalvos vaisių kvapo ir aromatingo ryškaus vaisių skonio baltasis vynas. Müller– Thurgau – taip pat vokiškas gelsvai žalios spalvos, vaisių ir muskato skonio bei kvapo. Tinka ir rožinis Badisch Rotgold, kvepiantis serbentais, malonaus, švelnaus skonio, labai tinkantis gerti vasarą. Prie omleto labai tinka Ehrentrudis – gelsvai rožinės spalvos, pievos gėlių kvapo ir malonaus vaisių, šiek tiek kartoko skonio vynas
_________________
When you want something, all the universe conspires in helping you to achieve it.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Įeiti i vartotojo klubą Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
Lota1
Guru
Guru

avatar


Užsiregistravusi:
2009-06-08
Taškų kiekis: 15289
Iš kur: Lithuania

PranešimasParašytas: 16 rug 2009 21:06
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Vaisių-uogų vynai paprastai skirstomi į natūralius ir specialios technologijos vynus.
Natūralūs vaisių ir uogų vynai gaminami be jokių sintetinių medžiagų,
pastiprinančių gėrimo skonį ir kvapą.
Spirituotas vaisių ir uogų vynas - gėrimas, gaunamas fermentuojant
sultis iki nustatyto alkoholio kiekio, po to pridedant maistinio etilo
alkoholio ir kitų leidžiamų priedų.
Šis vynas gali būti vadinamas specialios technologijos vaisių ir uogų vynas,
jeigu jame ne mažiau kaip 12 tūrio proc.
etilo alkoholio gauta fermentacijos būdu ir/arba jam savitos juslinės
savybės suteikiamos tam tikrais technologijos procesais.

Didžiąją KB”Vaisių sultys” gaminamos produkcijos dalį sudaro specialios
technologijos vaisių ir uogų vynai – 45 %.
Šiuo metu vynų gaminama 14 rūšių: Anzelmutės obuolių vynas,
Anzelmutės raudonasis vynas, Rubinas raudonasis obuolių vynas,
Topazas baltasis obuolių vynas, obuolių vynas “EXTRIM”, vaisių ir uogų
vynas “EXTRIM”, vaisių ir uogų vynas “Sparnai”, “Vaisių vynas”,
vaisių ir uogų vynas “Monikutės Naktys”, obuolių vynas “Monikutės Vasara”,
vaisių ir uogų vynas “Monikutės Bučinys”, Obuolių stiprus vynas,
“Pagirių vynas”, “Sodų vynas”.

Geriausiai lietuviams turėtų būti pažįstamas skaidrus,
švelnaus skonio obuolių vynas, gaminamas iš Lietuvoje išaugintų obuolių,
pridedant ar nepridedant vandens, etilo alkoholio, leidžiamų maisto priedų.
Tokio vyno pavyzdžiai yra Obuolių stiprus vynas, “Pagirių vynas”
“Sodų vynas”.

Tiesa, įvairaus obuolių derliaus vynai būna skirtingo skonio.
Sultingų, cukringų rudeninio derliaus obuolių sultys virs saldesnio
skonio vynu. O pirmojo - vasarinio derliaus obuolių vynas bus šiek tiek rūgštesnis.

Intensyvios spalvos, malonaus aromato ir skonio vynai pagaminami
iš obuolių ir juodųjų serbentų - vaisių ir uogų vynas “Sparnai”.
Pikantiško skonio vynas pagaminamas ir iš daug vitamino C turinčių
spanguolių bei aronijos - “Vaisių vynas”, vaisių ir uogų vynas “Monikutės Bučinys”.

Savitos juslinės savybės suteikiamos įvairiais technologijos procesais:
naudojant specialias vyno mieles, natūralias obuolių, juodųjų serbentų,
aronijos kvapiąsias medžiagas ir kitus vyndarystėje leistinus procesus.

Gaminamų vaisių ir uogų vynų stiprumas 18 %, išskyrus Obuolių stiprų vyną,
kurio stiprumas 19 %. Vynas pilamas į 0,7 l talpos stiklinius arba
plastikinius butelius; Obuolių stiprus vynas, “Pagirių vynas”,
“Vaisių vynas” ir “Sodų vynas” pilami į 1 l talpos pure-Pak pakelius.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
saule74
Fleimo guru
Fleimo guru




Užsiregistravusi:
2008-04-11
Taškų kiekis: 40736
Iš kur: Lithuania

PranešimasParašytas: 20 rug 2009 11:36
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą




sakysit, esu ne patriotė..
bet šitie vynai - tai vietinių bomželių rojus icon_smile.gif
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
rubinuke
Fleimo guru
Fleimo guru

avatar


Užsiregistravusi:
2007-01-06
Taškų kiekis: 20397
Iš kur: United Kingdom

PranešimasParašytas: 22 rug 2009 15:48
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

saule74 rašo (20 rug 2009 11:36 ) :



sakysit, esu ne patriotė..
bet šitie vynai - tai vietinių bomželių rojus icon_smile.gif


Tai be abejo, juk tai yra spirituzuoti vynai. Gaminti iš gryno spirito icon_rolleyes.gif
Tikras vynas yra natūraliai subrandintas. icon_wink.gif

_________________
When you want something, all the universe conspires in helping you to achieve it.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Įeiti i vartotojo klubą Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
Lota1
Guru
Guru

avatar


Užsiregistravusi:
2009-06-08
Taškų kiekis: 15289
Iš kur: Lithuania

PranešimasParašytas: 23 rug 2009 19:59
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Kraujuoja ir raudonojo vyno kainos

Labiausiai pasaulyje vertinamų vynų kainos smarkiai traukia žemyn.
Tai rodo, kad pasaulio ekonomikos sulėtėjimas kirto ir per turtingųjų išlaidas,
todėl sumažėjo ir geriausiųjų vynų paklausa.



Didžiosios Britanijos prekiautojai geru vynu „Berry Brothers and Rudd“ BBC teigė,
kad 2005 m. vynuogių derliaus iš Bordo regiono žymiojo „au Lafite Rothschild“
kainos nuo vasaros nukrito ketvirtadaliu.
Ši vyno rūšis gali būti platesnio rinkos paveikslo atspindys.

12 vynų rinkinys, kuris liepą kainavo 10 tūkst. svarų sterlingų
– apie 833 svarus sterlingų už standartinio dydžio butelį
– dabar kainuoja 7,5 tūkst. svarų sterlingų.

Tačiau „Berry Brothers and Rudd“ atstovas Simonas Staplesas teigia,
kad nėra galinčių pasakyti, ar vyno kainos jau pasiekė dugną.
„Manau, kad daugelis mūsų klientų dar gali sau leisti įsigyti brangiausiųjų vynų.
Tiesiog dėl globalių problemų jie pernelyg užsiėmę savo verslu“,
– aiškina S.Staplesas.

Pastaraisiais metais didžiausia paskata, dėl kurios kilo pasaulyje
labiausiai vertinamų vynų kainos – dažniausiai iš Prancūzijos Bordo
ir Burgundijos regionų – ištroškę Kinijos milijonieriai.

Tačiau S.Staplesas sako, jog nereikia gailėtis žmonių, kurie prarado pinigus, i
nvestavę į 2005 m. vynus, kurių gurkšnis kainuoja 80 svarų sterlingų.
„2005 m. būta nuostabaus vynų derliaus.
O istorija rodo, kad ilgesniuoju laiku vyno kainos kils,
nes minėtų metų gėrimo mažės“, – aiškina S.Staplesas.

Pingantys brangiausi pasaulio vynai turi poveikį ir kur kas pigesnėms šio gėrimo rūšims.
Nuo vasaros pigesnių vynų kaina krito 5–6 svarais sterlingų.
Reaguodami į tai prekybos centrai padidino pigesnių vynų asortimentą.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
rubinuke
Fleimo guru
Fleimo guru

avatar


Užsiregistravusi:
2007-01-06
Taškų kiekis: 20397
Iš kur: United Kingdom

PranešimasParašytas: 25 rug 2009 18:48
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Karštas vynas




Yra nepaprastai daug karšto vyno variantų, tad aš tiesiog atsidarau savo prieskonių spintelę ir naudoju tai, ką turiu po ranka. Į vyną galima dėti viską, kas kvapnu – gvazdikėlius, cinamono lazdelę, pipirus, lauro lapus, imbierą, kardamoną, razinas, žodžiu, rinkitės tokius prieskonius, kuriuos mėgstate. Aš paprastai dedu nemaltus prieskonius, pakaitinu vyną, ir palieku, kad prisigertų prieskonių aromato.
Kaitinant vyną svarbu jo neužvirti, kitaip išgaruos alkoholis. Ideali vyno temperatūra turėtų būti tarp 60 ir 70 °C, bet jei neturite termometro, kaitinkite vyną kol ims kilti garai, uždenkite dangčiu ir nukelkite nuo ugnies. Palikite vyną pastovėti bent jau 30 minučių, kad prisigertų prieskonių aromato. Prieš patiekiant vyną vėl pakaitinkite, kad gertumėte karštą.
Į vyną reikės įdėti gan nemažai cukraus ar medaus. Saldinkite pagal skonį: aš dedu apie 6 šaukštus cukraus 1 buteliui vyno. Vyną taip pat galite pagardinti 4-5 šaukštais degtinės, brendžio ar stipraus likerio, pvz. Cointreau.
Galiausiai, rinkitės kokybišką stiprų raudoną vyną, pvz. Cabernet Sauvignon, Pinot Noir, Shiraz ar Merlot.

1 butelio stipraus raudono vyno (Cabernet Sauvignon, Pinot Noir, Shiraz, Merlot ir pan.)
1 apelsino
1 citrinos
4 gvazdikėlių
1 cinamono lazdelės
10 juodų pipirų
kitokių prieskonių, pagal skonį (žr. viršuje)
cukraus ar medaus, pagal skonį
4-5 v.š. degtinės, brendžio ar Cointreau (nebūtina)


Apelsiną ir citriną supjaustykite skiltelėmis ar griežinėliais ir sudėkite į puodą. Sudėkite likusius ingredientus, supilkite vyną ir kaitinkite, kol pradės kilti garai, uždenkite dangčiu ir nukelkite nuo ugnies. Palikite vyną pastovėti bent jau 30 minučių, kad prisigertų prieskonių aromato. Prieš patiekiant vyną vėl pakaitinkite, kad gertumėte karštą. Skanaus!
_________________
When you want something, all the universe conspires in helping you to achieve it.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Įeiti i vartotojo klubą Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
Lota1
Guru
Guru

avatar


Užsiregistravusi:
2009-06-08
Taškų kiekis: 15289
Iš kur: Lithuania

PranešimasParašytas: 25 rug 2009 21:55
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Vynas yra fermentuotos vynuogių sultys. Ar vynas būtų putojantis, neputojantis, spirituotas arba aromatizuotas, jis yra raugintos vynuogių sultys. Jis gali būti raudonasis, baltasis, ar rožinis, sausas, pusiau sausas ar pusiau saldus ir saldus.
Vykstant alkoholiniam rūgimui vynuogių sultyse, gaunamas vynuogių vynas, kurio sudėtis ir savybės skiriasi nuo kitų alkoholinių gėrimų. Vynuogių vyno asortimentas labai įvairus. Jis skirstomas į kelias grupes: natūralų, stiprų, desertinį, pusiau desertinį, putojantį ir aromatizuotą.

• Natūralus vynas gaunamas, rauginant grynas vynuogių sultis, nepridėjus jokių pašalinių medžiagų. Jame beveik visas cukrus yra suraugintas, todėl šis vynas dar vadinamas sausu. Pagal spalvą natūralus vynas skirstomas į baltąjį, raudonąjį ir rožinį. Natūralus vynas gali būti lengvas (9-10%, vidutinis (11-12%) ir sunkus (13-15% stiprumo).
• Stiprus vynas gaunamas, papildomai stiprinant alkoholiu. Jame yra 17-20% alkoholio ir 3-12% cukraus. Prie stiprių vynų priskiriamas „Portveinas“, „Madera“, „Cheresas“.
• Desertiniame vyne yra 10-16% alkoholio ir 16-30% cukraus. Šis vynas gali būti baltasis, raudonasis, rožinis.
• Pusiau desertinis vynas yra 12-16% stiprumo. Jame yra 4-12% cukraus.
• Putojančiame vyne yra daugiau CO2 dujų. Jos susidaro natūraliu būdu, rauginant vyną arba dirbtinai jį prisotinus. Buteliuose slėgis yra 03-0,4 MPa.
• Aromatizuotame vyne yra ne vynuogių kilmės kvapniųjų medžiagų. Šiame vyne yra 16-20% alkoholio ir 4-16% cukraus. Aromatizuoto vyno pavyzdžiu gali būti „Vermutas“.

1.Vyno gamyba

Kalbant apie vyno gamybą, būtina paminėti vieną iš svarbiausių tiesų – apie 80% viso darbo vyksta vynuogyne. O ne vyno rūsyje. Tad didžiausią įtaką vynui turi šalia pačios vynuogės susiformavęs mikroklimatas (saulė, dirvožemis, krituliai) ir žmonių darbas laukuose.
Pagrindinis derliaus nuėmimo tikslas – į vyno rūsį atvežti prinokusias ir sveikas vynuoges. Kadangi vynuogių rūšys subręsta skirtingu laiku, visų pirma į vyno rūsį atkeliauja paprastesnės, stalo vynui ar šampano gamybai skirtos vynuogės, kurios anksčiau ir prisirpsta. Po to kitos.
Vynuogėse yra cukraus ir obuolių rūgšties. Išskirtinė šios uogos medžiaga – vyno rūgštis. Vynuogių odelėje slypi daugiausia aromatų bei uogos spalvą lemiančių medžiagų: priklausomai nuo rūšies, uogos būna gelsvos, raudonos ar net tamsiai mėlynos.
Jei vyktų raudonų uogų fermentacija be sąlyčio su odele – gautume baltąjį
vyną, jei fermentacija trumpa – rožinį.odelė vynui papildomai suteikia žemės skonio. Raudonųjų vynuogių odelėse dar yra taninų. Brandūs taninai vyną padaro kompleksiškesnį bei žymiai padidina jo brandinimo potencialą, nes atlieka antioksidantų funkciją. Jauni taninai dažnai sutraukia burną, karsteli.
1.1Vyno gamybos procesas
Vyne vyksta alkoholio fermentacija. Paprasčiau šį procesą galima parašyti tokia formule:

C6H12O6(cukrus)+mielės→2 CH3CHOH(alkoholis)+2 CO2 (anglies dvideginis)

Formulė reiškia,kad mielės cukrų (fruktozę ir gliukozę) paverčia į alkoholį ir anglies rūgštį. Šiam procesui būtina tam tikra temperatūra (nuo 22 iki 280C), nes kitaip nukenčia vyno vaisiškumas ir aromatas. Dažnai vynų aprašymuose nurodoma, kokioje temperatūroje vyko fermentacija. Atkeliavusios į vyno rūsį vynuogės pirmiausia patenka į malūną, kuris atskiria vynuogių kekes nuo kotelių ir pašalina esančius lapus, kurie vyną šiek tiek apkartina. Vynuogių košė keliauja į spaudyklę, iš kurios jau teka vynuogių sultys. Po dviejų ar trijų dienų natūraliu būdu prasidės fermentacija, nes ant vynuogių yra laukinių mielių. Tačiau dažnai sultyse esančių laukinių mielių neužtenka, kad fermentacija vyktų sklandžiai iki galo. Tokiu atveju išgavus vynuogių sultis į jas papildomai dedama specialių vynui gaminti skirtų mielių.
1.2Brandinimas ir išpilstymas
Vyno brandinimui labai svarbus laikas, kuris akivaizdžiai lemia vyno kokybę ir skonį, ir nesvarbu, kur brandinama: specialiuose aukštos kokybės plieno cisternose, buteliuose ar ąžuolo statinėse.

Cisternose brandintų vynų ypatumai:
-Vaisiškumas, lengvumas, ir minerališkumas

Ąžuolo statinėse brandintų vynų ypatumai:
-Vynas praturtinamas papildomais medžio, vanilės ir kitais aromatais
-Dėl taninų vynas gali bręsti ilgiau. Brandinimas statinėse geriau stabilizuoja aromatą ir spalvą
-Dėl taninų ir medžio lėčiau vyksta vyno oksidacija.

Statinės būna įvairaus dydžio. Jos daromos iš ąžuolo ar net kaštonmedžio, vyšnių medžio. Statinių talpa labai įvairi: nuo tradicinių, 225 l.,iki didžiųjų 10000 l. Bent trumpą laiką dauguma raudonųjų ir dalis baltųjų vynų papildomai brandinami tokiuose induose.
Po išpilstymo į butelius vynas uždaromas kamščiu. Kamščių rūšių yra labai daug: jie daromi medžio žievės (tradicinis), iš silikono (dažniausiai pigiems vynams), iš stiklo ir kt. Naudojami ne iš medžio pagamintus kamščius vyndariai stengiasi išvengti kamščio ydos, kuri vyną sugadina:vynas praranda aromatą, dažnai pakvimpa pelėsiais, šlapiu medžiu,karstelėja. Tik atkimšus vyno butelį siūloma pauostyti ąžuolo kamštį ir įsitikinti , ar jis nesugedęs.

1.3Baltojo vyno gamyba
Atskyrus baltas vynuoges nuo kotelių bei lapų ir jas švelniai sutraiškius, misa iškart keliauja į spaudyklę. Tokiu būdu vynuogių sultys nemaišomos su odelėmis ir kauliukais. Iš 115kg. vynuogių išgaunama apie 100 l. misos, o iš jos – apie 65-85 l. sulčių.

1.4Raudonojo vyno gamyba
Raudonasis vynas gaminamas kitaip negu baltasis: nors raudonos vynuogės, kaip ir baltos, visų pirma atskiriamos nuo kotelių ir lapų, bet fermentacija vyksta misoje iš vynuogių sulčių su odelėmis, o ne misoje iš grynų sulčių be odelių, kaip gaminant baltą vyną. Dėl fermentacijos metu atsiradusio alkoholio vynuogės odelės išsiskiria raudona spalva ir taninai. Antros, malolaktinės fermentacijos pagrindinis tikslas – sumažinti vyno rūgštį vyne, stabilizuoti gėrimą ir padaryti kompleksiškesnį. Vynas brandinamas nuo kelių mėnesių iki keliolikos metų.

1.5Rožinio vyno gamyba
Šis vynas gaminamas tik iš raudonų vynuogių, kurios arba labai švelniai spaudžiamos spaudyklėje, arba tik menkai paliečiamos raudonų vynuogių odelėse esančių spalvos medžiagų.


2.Stiprieji vynai


Stiprūs vynai gaminami įdedant i juos alkoholio (dažniausiai brendžio) dar nepasibaigus fermentacijai arba iš karto po jos. Taip sustabdomas rūgimo procesas visam sultyse esančiam cukrui nevirtus alkoholiu. Šią technologiją XIII a. iš arabų perėmė prancūzai. Tačiau procesą sugebėta paaiškinti tik sužinojus, kad cukraus alkoholio virsmo kaltininkės mielės žūsta esant 14% alkoholio koncentracijai. Prancūzijoje pagal tokią technologiją pagaminti vynai vadinami vins doux naturels- natūraliai saldūs vynai. 90% jų pagaminama Rusiljone (Roussillon). Labiausiai iš tokių vynų žinomi yra: „Cheresas“, „Portveinas“, „Madera“.
Šiek tiek plačiau apie kiekvieną iš jų:


• Cheresas (isp. Jerez ) – Spirituotas vynas gaminamas į vyną pilant vynuogių spirito. Darant cheresą, spiritas pilamas pasibaigus rūgimui. Karštas pietų Ispanijos klimatas ir neįprasta (Cherez de la Frontera) dirva ypač tinka auginti vynuogėms, iš kurių padarytas vynas vartojamas chereso gamybai. Šis vynas gaminamas solera būdu t.y. pakopomis maišant ir brandinat senesnį vyną su jaunesniu. Ne iki galo pripildytose statinėse susidaro flor – balta mielių plėvelė, kuri suteikia cheresui specifinį charakterį. Išskiriamos dvi pagrindinės rūšys : Cheres Fino- visada sausas ir gana lengvas, kvepia mielėmis ir migdolais, ir Cheres Amontillado.
Cheres Oloroso – sausas, turtingesnis, kvepiantis riešutais ir džiovintais vaisiais. Saldus tik Cheres Cream, kuris dažniausiai gaminamas iš Oloroso, maišant moscatel arba pedro ximenez vynuogių saldžiu vynu.

• Portveinas – tai vienas geriausiai žinomų pietietiškų vynų. Jis kilęs iš Doros upės slėnio šiaurės Portugalijoje; daromas iš daugybės vietinių vynuogių veislių. Nuo neišsivaikščiojusio cukraus priklauso portveino saldumas. Sausesni vynai rūgsta ilgiau, todėl pilama mažiau spirito. Tai raudonasis vynas, kuriame 20% alkoholio koncentracija pasiekiama įpylus brendžio prieš pat fermentacijos pabaigą.
Skirtumai tarp rūšių atsiranda dėl brandinimo proceso. Rubino ir rusvos spalvos portveinas brandinamas statinėse; rubino spalvos geriamas jaunas,. Iš rusvaspalvių rūšių geriausias – išlaikytas 10,20 ir 30 m. Vintage (vienerių metų derliaus) brandinamas buteliuose apie 10m.

• Madera – pavadintas Madeiros salos, kur jis gaminamas vardu. Kaip ir portveinas, spirituojamas rūgimo metu. Išskirtinį degėsių skonį įgauna, kai vynas kaitinamas krosnyje, o po to atvėsinamas. Skiriamos keturios rūšys pagal vynuogių veislę : Sercial (lengvas ir sausas), Verdelho (pusiau sausas), Bual (pusiau saldus) ir Malmsey (stipriausias ir saldžiausias).
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
rubinuke
Fleimo guru
Fleimo guru

avatar


Užsiregistravusi:
2007-01-06
Taškų kiekis: 20397
Iš kur: United Kingdom

PranešimasParašytas: 02 spa 2009 15:44
   Rašyti temą: Vynas
  Atsakyti su citata    Atspausdinti pranešimą

Na jau pakankamai čia kopijavimo. icon_biggrin.gif icon_exclaim.gif
Dabar padiskutuokime, kokie vynai jums patinka?
Su kuo geriate?
Kokie užkandžiai tinka prie vyno? Kokie patinka?
_________________
When you want something, all the universe conspires in helping you to achieve it.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo profilį Siųsti asmeninįpranešimą Svečių knyga Įeiti i vartotojo klubą Skaityti vartotojo dienoraštį Peržiūrėti vartotojo fotoalbumus
Pradėti naują temą    Atsakyti įtemą Laiko juostos yra GMT + 1 valanda
LC-PASAULIS.com » Forumas » Gyvenimo stilius » Receptai » Vynas
Puslapis 79 Pereiti prie: Atgal    1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9   Toliau