Kas kur kada? Visos naujienos cia!

United Kingdom

Irūna iš grupės „Studentės“ neteko žado išvydusi „Kitas“ vaikinus

Populiariame vasaros pasimatymų šou „Kitas!“ susirasti vaikiną bandžiusi jauna dainininkė Irūna iš grupės „Studentės“ (buvusios „Mokinukės“) ir scenos naujokė Ingrida, sceniniu slapyvardžiu Ledi Ais, neteko žado, kai pamatė, kokie vaikinai atėjo į pasimatymą.

„Uch, čia yra blogai, šitas variantas yra labai blogai!“ – prakaitą nuo kaktos šluostėsi kultūringoji Irūna, išvydusi, kaip šiais laikais vaikinai elgiasi pasimatyme ir kiek jai teks paplušėti, kad juos sutramdytų.

Kadruose iš laidos galima puikiai atsekti Irūnos nuotaikas šiame šou – ji nuolat buvo susiraukusi, išsigandusi, nemaloniai nustebusi... Dainininkės veido išraiška buvo iškalbingesnė nei žodžiai.

Iki pasimatymo su Irūna penki vyrukai žarstė nešvankius sąmojus ir demonstravo savo „kietumą“: „Dabar bus p...!“, „Jei ten pankė arba gotė, jai bus ž...“ Tačiau vos išvydus merginą, šiems eržiliukams tyso seilės, plonėjo balseliai, smegenyse atsivėrė nauji vingiai, atsirado raidės, dingo keiksmažodžiai.

Vaikinai kaipmat susvyravo prieš gražuolę Irūną, o vienam netgi atsivėrė menininko gyslelė ir šis surimavo ketureilį: „Šią gražią vasaros dieną išlipau iš autobusiuko, / Iškart atėjau pas tave, / Pamatęs tave, norėjau prisėsti šalia, / Kad meilė tarp mūsų būtų karšta.“

Tuo tarpu vienmetės ledi Ais dalyvavimas šiame realybės šou, lyginant su Irūnos, skyrėsi kaip diena ir naktis.

„Nerealiai, aš negaliu nieko daugiau sakyt, stabdykit kameras,“ – klykė devyniolikmetė Ledi Ais, kai vienas už kitą žavesni vaikinai ją šokdino, klaupėsi ant kelių ir drauge su atlikėja repetavo būsimą vestuvių valsą.
_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

United Kingdom

Butų kainos paskutinį mėnesį krito 10 proc.
Remiantis skelbimuose pateikiamomis butų kainomis, matyti, kad paskutinį mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esantiems butams pardavėjai taikė vidutiniškai 10 proc. nuolaidas. Nuo laikotarpio, kai butų įkainiai buvo didžiausi, kainos nukrito apie 30–35 proc. Aruodas.lt duomenimis, ypač padaugėjo skelbimų, kuriuose mažinamos Kauno mieste esančių butų kainos.

Šiuo metu Vilniuje, Centre, esantys butai parduodami vidutiniškai už 6800 Lt/kv.m, Šiaurės miestelyje – už 5000 Lt/kv.m, o Fabijoniškėse esančių butų vidutinė siūloma kaina yra 3500 Lt/kv.m. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butai buvo parduodami brangiau. Centre esančių butų kaina siekė 1300 Lt/kv.m, Šiaurės miestelyje – 700 Lt/kv.m, Fabijoniškėse – 1500 Lt/kv.m brangiau nei šiuo metu. Analizuojant skelbimus, kuriuose per paskutinį mėnesį buvo pritaikyta nuolaida, matyti, jog Vilniaus mieste kainos skelbimuose buvo mažinamos vidutiniškai 10 proc., nors kai kuriuose nuolaida siekė apie 20 proc. Nuo laikotarpio, kai kainos buvo didžiausios, įkainiai yra sumažėję ~ 30 proc.

Kauno mieste butų kainoms skelbimuose paskutinį mėnesį taikyta tokia pat nuolaida kaip Vilniuje – apytiksliai 10 proc. Tiek pat, kiek Vilniuje (apytiksliai 30 proc.), kainos nukrito ir nuo laikotarpio, kai butai buvo parduodami brangiausiai. Miesto centre esantys butai šiuo metu parduodami vidutiniškai už 4600 Lt/kv.m, Kalniečiuose vidutinė siūloma butų kaina yra 2900 Lt/kv.m, Dainavoje – 2700 Lt/kv.m. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, butai Centre kainavo 1500 Lt/kv.m, Kalniečiuose – 1100 Lt/kv.m, o Dainavoje – 1500 Lt/kv.m brangiau nei šiuo metu.

Klaipėdos Senamiestyje butai šiuo metu parduodami vidutiniškai už 6300 Lt/kv.m, Alksnynėje – už 3500 Lt/kv.m, o Bandužiuose kvadratinio metro kaina siekia vidutiniškai 2550 Lt. Praėjusiais metais Senamiestyje butai kainavo beveik 2000 Lt/kv.m brangiau, Alksnynėje kaina buvo didesnė 1600 Lt/kv.m, Bandužiuose – 1100 Lt/kv.m. Išanalizavus statistikos duomenis, pastebėta, kad paskutinį mėnesį pardavėjai skelbimuose kainas mažino vidutiniškai 10 proc. Nuo laikotarpio, kai butai uostamiestyje kainavo brangiausiai, kainos yra nukritusios ~ 35 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjai yra linkę taikyti nuolaidų, vidutinė parduodamo buto kaina gali būti dar mažesnė. Lyginant piko laikotarpio ir dabartines kainas, butai šiuo metu parduodami 30–35 proc. pigiau
_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

United Kingdom

Lenkijoje likviduotos trys indiškų kanapių plantacijos
Lenkijos policija sulaikė gaują, kuri augino, gamino ir platino narkotines medžiagas. Sulaikyti trys vyrai ir trys moterys nuo 18 iki 49 metų amžiaus, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Kaip sakė Vroclavo policijos atstovas spaudai Pawelas Petrykowskis (Pavelas Petrykovskis), policininkai padarė kratą viename bute Vroclave ir dviejose sodybose Opolės vaivadijoje. Visose trijose vietose aptikta indiškų kanapių sodinukų, įranga kanapių auginimui – drėkinimui ir šildymui.

Iš viso akcijos metu konfiskuota apie 600 kanapių daigų, apie 15 kilogramų džiovintų kanapių, iš kurių galima pagaminti 70 tūkst. porcijų marihuanos. Jų rinkos vertė 350 tūkst. zlotų.

Dar rastas šaunamasis ginklas ir keli šimtai šovinių. Dabar policija tikrina, kur patekdavo narkotikai ir ar minimas ginklas nebuvo panaudotas vykdant nusikaltimus.

Sulaikytiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo.

Kėdainietei, norinčiai didesnės motinystės pašalpos, buvo nepagrįstai padidintas atlyginimas

Kėdainietei, norinčiai gauti didesnę motinystės pašalpą, įmonės direktorė nepagrįstai keliais tūkstančiais litų padidino mėnesinį atlygį.

Rugpjūčio mėn. 21 d. Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK perregistruojama iš Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros gauta medžiaga ikiteisminiam tyrimui atlikti, registruota Kėdainių r. PK raštinėje rugpjūčio mėn. 19 d. apie tai, kad atlikus Kėdainiuose registruotos individualios įmonės patikrinimą, nustatyta, kad nuo 2008 m. gruodžio mėn. 1 d. įmonės direktorė, laikotarpiu iš kurio bus skaičiuojamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, darbuotojai nepagrįstai padidino mėnesinį atlyginimą nuo 1875 lt. iki 4000 lt.

Laikotarpiu nuo 2009 liepos mėn. 30 d. iki gruodžio mėn. 2 darbuotoją išleido motinystės atostogų, kurių metu jai priskaičiuota 13 479,30 litų motinystės pašalpa, kuri nepadidinus darbo užmokesčio būtų buvusi priskaičiuota – 8 100,00 litų.

Žala VSD fondo biudžetui 5 379,30 Lt.

„The Times“ tyrimas: Londono viešbučiuose išnaudojami imigrantai iš Rytų Europos
Prašmatnius Londono viešbučius tvarkantys imigrantai už darbą gauna dvigubai mažesnę nei minimalią algą. „The Times“ laikraščio atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominiu sunkmečiu bet kokiam darbui pasirengusius atvykėlius išnaudoja juos įdarbinančios agentūros.

40 val. per savaitę dirbantys viešbučių tvarkytojai užsidirba 100 svarų. Palyginimui – viena naktis tokio tipo viešbučiuose kainuoja apie 400 svarų.

Imigrantų įdarbinimu užsiimantys agentai darbdaviams teigia, kad žmonėms moka atlyginimą pagal nudirbtas valandas, tačiau iš tikrųjų sumoka už sutvarkytų kambarių kiekį. Didžiulį skirtumą jie įsideda sau į kišenę.

Agentūros žmones įdarbina kaip savarankiškai dirbančius (angl. self-employed), kad galėtų nemokėti minimalaus atlyginimo.

„The Times“ rašo, kad šios agentūros daugiausia įdarbina Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos piliečius. Anot leidinio, dauguma jų stokoja anglų kalbos žinių, dėl to negali gauti geresnio darbo.

Pasak tyrimo, labiausiai pažeidžiami yra darbininkai iš Rumunijos – jiems temoka vieną svarą už valandą

Alfa naujienos

_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

United Kingdom

Žiniasklaida: Baltijos šalys, kaip krintančios žvaigždės

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika antrame ketvirtyje irgi augo. Antra vertus, vis dar yra vienas kontinento kampas, kur grįžimo prie augimo idėja išlieka tolima svajone.

Trys mažos šalelės atsiskyrė nuo žlungančios Sovietų Sąjungos beveik prieš du dešimtmečius, ir ilgą laiką buvo vertinamos kaip pavyzdiniai sėkmingo perėjimo nuo komunistinės planinės ekonomikos prie laisvos rinkos kapitalizmo atvejai. Jų skriejančias ekonomikas (2001-2008 metais augimas sudarė 7-10 procentų) dar labiau paskatino šalių priėmimas į Europos Sąjungą 2004 metais. Jų piliečių gyvenimas ženkliai pagerėjo: BVP rodiklis vienam gyventojui, besiremiantis perkamąja galia, per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daugmaž keturgubai. Tačiau jau prieš Lehman žlugimą visos trys ekonomikos demonstravo nerimą keliančius „perkaitimo“, kurį paskatinto taip pat ir nekilnojamojo turto spekuliacijos bei aktyvus skolinimasis užsienyje, ženklus.

Šie burbulai sprogo prieš metus. Lietuvos ekonomika pirmame ketvirtoje krito 13 procentų, o antrame – 20 procentų (vienas iš blogiausių rodiklių pasaulyje). Latvijoje (-20proc.) ir Estijoje (-17proc.) situacija nėra geresnė. Visose trijose šalyse eksportas sumažėjo, bedarbystė auga, o nacionaliniai biudžetai ženkliai susitraukė. Latvijos pozicijos yra blogiausios. Praėjusį gruodį ji gavo 2,4 mlrd. dolerių kreditą iš Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), tačiau tai nepadėjo sutvarkyti nestabilų šalies finansų; rugpjūtį TVF formaliai sutiko paskolinti Latvijai dar 278 mln. dolerių.

Nors kiekviena respublika turi specifines problemas, visos trys sureagavo vienodai, gindamos savo valiutas ir ženkliai mažindamos valstybės išlaidas. Skausmas buvo didžiulis. Sveikatos apsauga, švietimas ir kitos socialinės išlaidos buvo sumažintos pirmiausiai. Vienoje iš Rygos (Latvijos sostinės) ligoninių pacientai, kurie atvyksta ne per priėmimo valandas, yra neaptarnaujami – net skubios pagalbos skyriuje. „Mes būsime niekšai, nors tai ir ne mūsų kaltė“, – sako ligoninės tarybos vadovas Andrejs Pavars. Vidinė paklausa smuko. Naujų automobilių registracijų skaičius regione sumažėjo šiais metais 80 procentų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios anglų kalba yra nepriekaištinga, kalbėdama apie nuosmukį (downturn) vartoja žodį „žlugimas“ (downfall), ir tai iškalbingai demonstruoja, kad vienos dienos gigantai krito. Savo interviu Time D. Grybauskaitė pažymėjo, kad 2010 m. vis dar bus „sunku“, o atsigavimas parsidės 2011 m. pradžioje. Vienintelės geros žinios (jeigu jas taip galima pavadinti) yra tai, kad „šiais metais, galbūt, pasieksime dugną“.

Prasta Baltijos valstybių padėtis nėra tiesiog vienas iš globalios recesijos epizodų. Visose trijose valstybėse – ypač Latvijoje – vyksta aršios ideologinės diskusijos dėl to, kaip geriausiai reaguoti į aštrius ekonominius negalavimus. Viename kampe yra TVF ir daugybė ekonomistų, kurie mano, kad geriausia išeitis Baltijos valstybėms būtų klasikinis sprendimas devalvuoti valiutą, tai yra pasielgti taip, kaip praėjusį dešimtmetį kovodamos su ekonominiais sunkumais pasielgė didesnės valstybės, tarp jų Didžioji Britanija ir Italija. Tačiau baltai aršiai priešinasi devalvacijai – ir juos remia ES. Nuo stojimo momento jų ilgalaikis tikslas buvo prisijungti prie eurozonos.

Vietiniai politikai aiškina, kad devalvacija gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau tuo pat metu ne tik sugriaus jų geriausius planus, bet ir sukurs naujas problemas. Kalbant detaliau, visų trijų valstybių vyriausybės ir privatus sektorius daugiausia skolinosi užsienio valiuta, todėl devalvacija automatiškai išpūs skolas. Devalvacijos šalininkai teigia, kad ji paskatins eksportą ir taip padės atgaivinti ekonominį augimą. Tačiau jos oponentai aiškina, kad pagrindinės Baltijos valstybių eksporto rinkos – didesnės Vakarų Europos valstybes – yra „mirštančios“, todėl vien mažų prekių eksporto padidėjimas ekonominio augimo nepaskatins. Devalvacija, žinoma, galėtų greitai padaryti šias šalis konkurencingesnėmis darbo ir kitomis prasmėmis, taip pritraukiant užsienio investicijas. Tačiau kadangi jos toliau laikosi stabilaus euro kurso, „investoriai dvejoja, ar eiti į rinką šiuo momentu“, teigia vedantysis Londone esančio Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) ekonomistas Erik Berglof.

Tamsa nesisklaido. Dideli einamosios sąskaitos deficitai visose trijose valstybėse staiga pavirto proficitais, nes sumažėjo importas. Be to, po kelių mėnesių, kai Lietuva iškrito iš tarptautinių kreditavimo rinkų, ji sugebėjo vėl pradėti skolintis – nors ir aukštomis palūkanomis. Švediški bankai per pastarąjį dešimtmetį tapo pagrindiniais skolintojais regione ir atitinkamai nukentėjo nuo „žlugimo“. Rugpjūčio pabaigoje vienas iš stambiausių Švedijos bankų Swedbank paskelbė naują 2 mlrd. dolerių vertės akcijų emisiją (jau antrą šiais metais), kad subalansuotų savo buhalterinį balansą.

Kalbėdamas apie krizės pamokas, vedantysis Lietuvos Centrinio Banko ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad ankstesnės vyriausybės geraisiais laikais turėjo taupyti. Vietoj to, kaip aiškina R. Kuodis, „ankstesnė vyriausybė išleido kiekvieną centą, kurį turėjo, ir metų pabaigoje Lietuva liko nuoga“. Buvusi Lietuvos finansų ministrė ir keturis metus praleidusi ES finansų komisarės poste, dabartinė Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė sutinka: „Ekonominis ciklas tapo politiniu ciklu“. E. Berglof iš ERPB mato daug didesnę problemą reguliavime. Jo manymu, daugiau turėtų būti padaryta skolinimosi (ypač užsienio valiuta) apribojimo srityje.

Kas bebūtų kaltas (o pasaulio rinkų žlugimas suvaidino didžiulį vaidmenį Baltijos valstybių krizės byloje), visos trys respublikos mato šviesesnę ateitį, jeigu per keletą ateinančių metų jiems pavyktų suvienyti savo finansines pastangas ir kaip pilnavertėms narėms prisijungti prie eurozonos. Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad ji tikisi, jog Baltijos šalys galės pradėti formalias prisijungimo prie ES valiutos sąjungos procedūras apie 2013 metus, tačiau šiuo metu tokios kalbos yra ankstyvos. „Kalbėti apie eurą dabar – tai tarsi Titaniko keleivių svarstytų, ką jie darytų, jei grįžtų į Niujorką, – teigia R. Kuodis. – Pirmiausiai mes turime išgyventi ateinančius du ar tris ekonominės krizės metus“. O tai reiškia dar skausmingesnį diržų veržimąsi.
_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

United Kingdom

Ivanenka: Pareigytė laukėsi mano kūdikio, bet pasidarė abortą

Grupės „69 danguje“ narei Nijolei Pareigytei suduotas dar vienas smūgis. Šį kartą jos buvęs mylimasis „ICG kompiuterių“ direktorius Eugenijus Ivanenka viešai papasakojo visą judviejų draugystės istoriją ir atkleidė dar vieną skandalingą žinią. Kaip vyras pasakojo „Lietuvos ryto“ priedui „Gyvenimo būdas“, sausio mėnesį atlikėja, nepaisydama Eugenijaus valios, pasidarė abortą.

„Nijolė nuo manęs laukėsi vaiko, bet prieš mano valią nutraukė nėštumą. Tai įvyko šiemet sausį. Dėjau visas pastangas, bandydamas ją įtikinti, kad nedarytų aborto, bet man nepavyko. Nijolė pasiaiškino, esą nėra pasiruošusi motinystei”, - pasakojo įskaudintas vyras.

Verslininkas taip pat pasakojo, kad, nepaisant viešų Nijolės pareiškimų, jie gyveno kartu.

„Daugiau laiko praleisdavome Nijolės namuose. Pavyzdžiui, tris paras gyvendavome pas ją, po to parą – pas mane. Elgdavomės, kaip šaudavo į galvą”, - išdavė Eugenijus.
Vyras taip pat pasakojo, kad bandė Nijolę tobulinti ir skatino pradėti ramesnį gyvenimą: „Norėjau, kad ji surimtėtų, kad jos gyvenime atsirastų stabilumo. Manau, kad miegas iki pietų, vėlyvi koncertai, puotos ir grįžimas naktimis į namus sujaukia gyvenimą.”

Buvęs Nijolės mylimasis pernai rudenį įteikė jai žiedą su deimantu.

„Kažkas iš žurnalistų tą žiedą pastebėjo ir klausinėjo apie jį, tačiau Nijolė sakė, kad tai šiaip paprastas papuošalas, nieko rimto. Tuo tarpu aš tą žiedą teikiau turėdamas rimtų ketinimų”, - nuoskaudas liejo Ivanenka.

Šiuo metu atlikėja yra užmezgusi santykius su krepšininku Artūru Jomantu. Kaip į tai reagavo Eugenijus? „Nijolė pareiškė, kad nemato su manimi ateities, o netrukus išgirdau apie santykius, besimezgančius tarp jos ir Artūro Jomanto. Kaip reagavau? Skausmingai. Supratau, kad mūsų santykiams – pabaiga. Žinojau, kad Nijolė su šiuo krepšininku pažįstami seniai ir kad jis anksčiau bandė rėžti aplink ją sparną”, - sakė įskaudintas verslininkas.

Paklaustas, kaip reagavo šeima ir draugai, kai nutrūko draugystė su atlikėja, sakė: „Visi dabar man spaudžia ranką ir sako, kaip gerai, jog viskas baigėsi. Keista, kai kiti džiaugiasi, bet
____________________________________

Ką manote apie tai?
Ar vyriška iš vyro pusės visą tai pasakoti?

_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

Lithuania

Ka manote apie Kaune vykusi susaudyma? Kas ten kaltas, o kas ne? As kuo daugiau skaitau, tuo labiau susipainiojau

United Kingdom

Tai kiek žinau,tai buvo pasikėsinimas nužudyti

_________________
Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų...

Lithuania · Guru Užsiregistravusi: 2007-12-09 Taškų kiekis: 17622 Iš kur: Lithuania

SOS,

Šiaip ne taip įėjau nors čia, negaliu niekam rasyti AP, SK

Išmeta : Klaidos numeris: 213292986

Padėkit, turėjau rašyt tik kur man atsidarė, nei i viena AP neįeinu, negaliu pranesti adminas.
_________________
Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama – žmogiškumas, mano atokvėpis – menai.

Lithuania

BarBora rašo (06 spa 2009 16:52

) :

SOS,

Šiaip ne taip įėjau nors čia, negaliu niekam rasyti AP, SK

Išmeta : Klaidos numeris: 213292986

Padėkit, turėjau rašyt tik kur man atsidarė, nei i viena AP neįeinu, negaliu pranesti adminas.

kiek suprantu jau gali įeiti

_________________
Ne visada sakyk ką žinai,bet visada žinok ką sakai.

Lithuania · Guru Užsiregistravusi: 2007-12-09 Taškų kiekis: 17622 Iš kur: Lithuania

taip, bet ne visąlaik, tai kritinė klaida, bet jei manęs neįleidžia pro duris, aš pro - langą

O jei rimtai įeinu iš kelinto karto, bet įeinu.
O kai rašiau, tai atsidaro rik BENDRAVIMAS ir kokia viena tema, būčiau raiusi bet kur, bet kad atsidarė šitas, tai čia ir parašiau. Kai įeinu viskas gerai matosi.
_________________
Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama – žmogiškumas, mano atokvėpis – menai.